Koroonakriisiga seoses räägitakse, et tänu sellele on paljudes IT-valdkondades kiirelt mitme aasta võrra edasi liigutud, mõeldes näiteks kaugtöö ja automatiseerimise peale. Sarnase tõuke uuenduste suunal on saanud ka kaubandussektor.
Juba rohkem kui poolteist aastat on üle maailma normiks olnud liigsete kontaktide vältimine ja puutevabade lahenduste kasutamine. Sellest on huvitatud nii poepidajad kui kauplusi külastavad kliendid. On peaaegu elementaarne, et klient peab soovi korral saama enda ostud tehtud ilma kassapidajaga suhtlemata ja makseterminali puudutamata, mistõttu on pandeemial olnud suur mõju iseteeninduskassade kasutuselevõtule jaekaubanduses ja viipemaksed saanud tuule tiibadesse.
Iseostlemise lahendused turul juba üle kümnendi
Astume sammu tagasi ja meenutame, et iseteeninduskassad võeti Eestis esmalt kasutusele 2009. aastal Keilas ja Tartus ning kaks aastat hiljem lisandus Baltimaade esimene puldiga ostlemise võimalus Selveris. Rohkem kui kümnend on möödas ning suuremaid kauplusi ilma iseteeninduskassadeta ette ei kujutagi. Samas on hulk keskmise suurusega ja väiksemaid poode, kus neid lahendusi jätkuvalt ei pakuta.
Jättes kõrvale aja nõude ehk kontaktide vältimise ja puutevaba lahenduse kasutamise, siis mis võiks veel olla põhjuseks minna üle iseteeninduskassadele? Miks kliendid seda soovivad ning mis võiks olla kaupmehe huvi?
Kogemus: iseteeninduskassa läbimine on kiirem
Parduotuvėse, kuriose įdiegta savitarna, galima pastebėti, kad vis daugiau pirkėjų apsilankymo pabaigoje renkasi savitarnos kasas, o ne įprastų kasų eiles. Pakanka kelių kartų įsitikinimui, kad praeiti savitarnos kasą galima greičiau.
Pirkėjai, kurie parduotuvėje naudojasi pirkimui skirtais pultais, ne tik sutaupo laiką vaikščiodami tarp parduotuvių lentynų, bet ir pultelio pagalba nuolatos mato pirkinių krepšelio turinį, nuolaidas ir kainas. Tuo pačiu metu pirkėjai, kurie naudojasi pirkimui skirtu pultu, daro mažiau nereikalingų judesių, nes visas nuskenuotas prekes jau vaikštant parduotuvėje galima sudėti tiesiai į pirkinių krepšį ir vėliau jų nereikės iškrauti prie įprastos kasos ar skenuoti savitarnos kasoje.
Ostupuldiks sobib nüüd ka kliendi nutitelefon
Verta paminėti, kad jei iš pradžių rinkoje pasirodė pirkimui skirti pultai, tai dabar ir išmanusis telefonas savitarnoje gali būti naudojamas pirkimui skirto pulto funkcijoms atlikti. Be kita ko, toje pačioje mobilioje aplikacijoje prieš apsipirkimą galima susikurti reikalingų prekių pirkinių sąrašą, o tai sutrumpina parduotuvėje praleidžiamą laiką bei suteikia klientui geresnę apsipirkimo patirtį.
Jei klientas į programėlę įtrauks ir savo banko kortelės informaciją, jis, mokėdamas už pirkinį mobiliuoju telefonu, gali sutaupyti dar daugiau laiko. Mobilioje aplikacijoje bus galima matyti pirkinių istoriją bei visą kiekvieno pirkimo informaciją.
Be to, mobilioji aplikacija yra papildomas rinkodaros kanalas, kuriuo prekybininkai gali siųsti klientams vykdomų akcijų informaciją ir specialius pasiūlymus.
Mobiliąją programėlę yra lengva ir saugu naudoti, ir, be prekių skenavimo funkcijos, joje gali būti įtraukta ir virtuali kliento ar nuolaidų kortelė. Taigi nebereikia nešiotis plastikinių kortelių ir tai daugeliui klientų tampa vis svarbesnis niuansas.
Suureneb ka kassade läbilaskevõime
Atsiradus savitarnos kasoms, įprastos kasos neišnyko. Atvirkščiai, savitarna siūlo pridėtinę vertę ir pritraukia klientų segmentą, kuris vertina laiką, mėgsta technologijas ir savarankišką veikimą.
Daliai pirkėjų apsipirkimo užbaigimui naudojantis atskira zona, sumažėja įprastų kasų apkrovimas ir tuo pačiu didėja kasų pralaidumas. Savitarnos sprendimai paprastai efektyviau išnaudoja parduotuvės plotą, todėl daugiau klientų tuo pačiu metu gali užbaigti savo apsipirkimą.
Žinoma, darbo jėgos krizė ir vis didėjantis vidutinis atlyginimas kone visus prekybininkus privertė susimąstyti apie savitarnos sprendimus. Mažmeninės prekybos įmonės susiduria su vis didesne problema ir vis labiau reikia galvoti apie automatizuotų sprendimų naudojimą.